loader

BIM

BIM istorija

Bim modelisBIM kompiuterinio projektavimo koncepcijos tyrimai prasidėjo prieš kelis dešimtmečius, 70-ųjų viduryje, tačiau ši sąvoka iki šiol vis dar neturi nusistovėjusio apibrėžimo. Akronimu BIM, skirtingais laikais, buvo žymimi keli ne visai tie patys dalykai. BIM, kaip Statinio Informacinio Modeliavimo apibrėžimo ribos greitai keitėsi, dar nespėjus jų pritaikyti pramonėje, iš pradžių tai buvo metodo, vėliau kaip technologijos, dar vėliau proceso apibrėžimas. Atrodo, kad pastaruoju metu BIM terminas pagaliau stabilizavosi, tačiau jo ribos vis dar sparčiai plečiasi, kaip technologijos ar procesų rinkinio sąvoka. Šių ribų plėtra, o kartais ir mutacija, yra nenuosekli kėliom prasmėm, nes BIM‘ui ir toliau trūksta sutarto apibrėžimo, apimties suvokimo, procesų schemos ir reguliavimo taisyklių.

BIM‘o populiarumas, kaskart atsinaujina ir atgimsta vis naujame šios koncepcijos vistymo etape. Tai gali būti paaiškinta idėjos patrauklumu, daug žadančiomis ir suprantamomis technologijomis, vis didėjančiu programinės įrangos brandumu, integracijos procesų dinamika ir aktyviu reguliavimo sistemų vystymu. Žiurint akademiškai, BIM yra nuo senų laikų pakankamai žinoma sąvoka, pristatanti teorinių, plačiausių technologinių galimybių koncepciją. Deja, šios plačios, idiliškos koncepcijos taip ir neegzistuoja tikrovėje. Pramonės rinkos dalyviams: projektuotojams, užsakovams, statybininkams, infrastruktūros valdytojams, vyriausybės institucijoms, BIM yra palyginus naujas terminas, ir juos visų pirmą domina šios teorijos praktinis prieinamumas, pritaikymas ir komercinė nauda.

Iš pradžių BIM faktiškai reiškė pastato trimatį grafinį, dažniausiai architektūrinį, modelį praturtintą atribucinės informacijos – Graphical Information Model arba grafinis informacinis modelis. Ši BIM sąvoka apima du pagrindinius objekto požymius, tai trys demencijos (3D) – trimatis grafinis pastato atvaizdavimas ir objekto ar objektų intelektas – gebėjimas susieti su grafiniais elementais atribucinę informacija. Toks grafinio informacinio modelio suvokimas iki šiol išlieka tikroji BIM esmė.

BIM apibrėžimas pasikeitė 1990-ųjų pabaigoje, 2000-ųjų pradžioje, kai atsirado keletas vientiso pastato informacinio modelio (Single Building Information Model) koncepcijos realizacijos variantų. Jas pasiūlė keletas skirtingu CAD programinės įrangos gamintoju, pavyzdžiui, REVIT (radikali vieno modelio failo koncepcija), Autodesk (pereinamoji versija su surenkamu iš nevienalyčių failų modelių), Graphisoft ir Bentley (failų modulių struktūra). Akronimas BIM tapo standartiniu informacinio modeliavimo technologijos apibrėžimu. Tokia sitema apibūdino maksimalią, vientisos įrankių grandinės integraciją tarp visų projekto dalyvių: architektų, konstruktorių, inžinerinių tinklų specialistų ir kt. tuometinės sitemos tikslas kurti vieningą grafinį informacinį modelį iš intelektualių parametrinių objektų. Šiame etape prasidėjo naujos technologijos pirmieji komerciniai įdiegimai.

BIM dabar

Per pastaruosius metus buvo daromos nuoseklios pastangos suteikti tradiciniam trimačiam BIM „ketvirtąją“ ir „penktąją“, o dabar jau kalbama ir apie „šeštąją“ – valdymą, „septintaja“ – sustainability dimencijas. Tokiu būdu kuriant iš jo PLM (Project Lifecycle Management – objekto gyvavimo ciklo valdymo) analogą statybos industrijoje. Šiam reiškiniui apibrėžti yra sukurtas specialus terminas – BLM (Building Lifecycle Management). Akivaizdu, kad ši tendencija yra pagrysta logine idėja, kiek įmanoma ilgiau ir išsamiau išnaudoti, sukauptos informacijos požiūriu, labai imlų ir intelektualų modelį. Vis labiau išryškėja šio universalaus apibrėžimo bazinė koncepcija, pagrista realizuojamo statybos objekto intelektualaus tūrinio modelio sukūrimu ir su šiuo objektu susijusių procesų: planavimo, projektavimo, ekonominio vertinimo, statybos organizavimo, eksploatavimo ir utilizavimo, valdymu.

BIM technologijos sėkmingo diegimo vienu iš svarbiausiu faktoriumi yra suvokimas, kad statinio realizacijos procesai – projektavimas, gamyba, statyba ir objekto valdymas, yra bendros sistemos dalis. Svarbu suvokti, kad pastato informacija, sukurta vieno iš dalyvių sistemos viduje, turi potencialios vertės kitiems proceso partneriams. Visų projekto dalyvių perėjimo prie naujo darbo metodo būtinybė yra vienas iš esminių sunkumų su kuriuo susiduriama bandant pilnai įsisavinti BIM technologiją.

Šie bandymai vystiti vieningo pastato informacinio modelio visiems pastato gyvavimo ciklo etapams koncepciją, neretai virsta, taip vadinamaja, BIM „utopija“. Deja, ši utopija buvo ilgą laiką vystoma ir tebėra vystoma dabar. Programinės įrangos kūrėjai, siekdami įgyti komercinį pranašumą, rinkai pristato įvairias konkuruojančias BIM diegimo koncepcijas, tačiau, iki šiol dar nėra sukurta programinė įranga, gebanti palaikyti vieningo modelio koncepciją visuose projekto disciplinų ir vystymo stadijų lygiuose, ar pastato gyvavimo ciklo etapuose.

Šiandienos AEC programinės įrangos plėtros tendencija yra paskyrstitas pastato informacinis modelis, sukurtas labiau specializuotų programinių priemonių pagalba, kurios sukurtos dirbti kartu. Ši tendencija atsirado dėl keleto veiksnių:

  • naudojant vieną programinę įrangą yra pernelyg sudėtinga efektyviai modeliuoti visus pastato gyvavimo ciklo verslo procesus;
  • verslo procesai ir darbo eiga yra gana skirtingi atskiruose pramonės segmentuose ir priklauso nuo gyvavimo ciklo etapo: projektavimo, statybos ir eksploatacijos;
  • tradiciniuose verslo procesuose ir susijusiose informacijos valdymo infrastruktūrose, perėjimas prie naujų darbo metodų – darbo vieningo informacinio modelio terpėje, reikalauja daug pakeitimų.

Sisteminis požiūris į BIM neturėtų būti painiojamas su vieningo pastato informacinio modelio koncepcija. BIM diegimas nereiškia, kad visa informacija apie pastatą turėtų būti kaupiama viename faile ar fiziškai būtų saugoma vienoje vietoje, bei naudojama visose pastato gyvavimo ciklo fazėse. Išsamaus pastato informacinio modelio koncepcija, apimanti visas jo gyvavimo ciklo fazes, nors ir atrodo labai patraukliai, tačiau yra problemiška praktiniu požiūriu.

Jokia programa neaprėpia visų statybos projektavimo ir gamybos sričių. Projektavimo ir statybos procesas yra suskirstytas pagal specialybes, kurios dažniausiai turi joms skirtą specializuotą programinę įrangą. Programinės įrangos suderinamumas apibrėžia galimybę skirtingos programinės įrangos vartotojams dirbti kartu, bendradarbiauti. Vis stiprejanti paskirstyto pastato informacinio modelio koncepcija leidžia eiti lankstesniu BIM technologijos diegimo keliu, be radikalių verslo kultūros permainų, tiap patogesniu būdu pritaikant kompanijos vidaus struktūrą, darbo procesų organizavimą ir permainų tempus. Ji leidžia projekto partneriams išbandyti BIM procesų įvairovę, įgyti praktinės patirties ir palaipsniui formuoti individualų požiūrį į informacinį modeliavimą.
Nors vis dar gana sunku gauti statistinius duomenis apie BIM įgyvendinimą realiose projektuose, tačiau paskelbtos „sėkmingo“ BIM realizavimo istorijios rodo, kad tipinio BIM-projekto duomenys renkami iš paskirstytų modelių, sukurtų, naudojant specializuotus įrankius. Įrankių standartizacijos paradigma kažkokioje BIM platformoje, tampa vis mažiau ir mažiau svarbi.

Open BIM

BuildingSMART® International nariai, tai Nemetschek Group, Tekla® ir kiti pirmaujantys konstrukcijų projektavimo programinės įrangos kūrėjai susijungė vedini vieno tikslo – sukurti būdą keistis BIM modeliais visoje AEC srityje, tarp visų programų. Kitaip sakant, visi programų kūrėjai tapo suinteresuoti sukurti vieną universalų trimačio modelio duomenų perdavimo formatą, kuriuo informacija būtų dalinamasi nepriklausomai nuo naudojamo produkto. Tai ne tik atrištų rankas vartotojams, tačiau ir padėtų vystytis PĮ industrijai, taigi laimi visi.

Ilgainiui OpenBIM tai skiriamasis programinės įrangos ženklas, nurodantis, kad programa palaiko šią universalią priemonę bendradarbiaujant tarp projektuotojų komandų visoje AEC srityje. OpenBIM programos keičiasi informacija atvirais formatais.

Kas yra atviri formatai? Tai formatai kuriami ir palaikomi tarptautinių nepriklausomų pelno nesiekiančių organizacijų, kurių tikslas palengvinti ir universalizuoti projektavimo ciklo darbo eigos procesą (BIM Workflow). Viena iškiliausių tokių organizacijų BuildingSMART aliancas. Šis tarptautinis aliancas sukūrė ir toliau vysto puikiai žinomą Industry Foundation Classes (IFC) formatą, vieną universaliausią ir plačiausiai išplitusį formatą tarp projektavimo ir modeliavio programų.

OpenBIM teikiami privalumai:

  • Open BIM palaiko skaidrų ir atvirą duomenų pasikeitimo būdą kasdieniame darbe ir nepririša prie konkrečių programinių paketų vartojimo.
  • OpenBIM bendra plati informacijos dalinimosi klaba leidžia ją plačiai naudoti įvairiuose sferose. Tai leidžia kompanijoms (kaip ir vyriausybėms visame pasaulyje) deklaruoti BIM dokumentacijos formatą nepririšant jų prie vieno programinės įrangos gamintojo ir išvengiant rinkos monopolizavimo.
  • OpenBIM leidžia realizuoti nenutrūkstamą projekto gyvavimo ciklo palaikymą, išvengiant rankinio esamų duomenų įvedimo.
  • Didelės ir mažos kompanijos, naudojančios BIG ir MSALL BIM programinius paketus, gali dirbti nepertraukiamai dalindamosios BIM modeliais nepriklausomai nuo turimos PĮ.
  • OpenBIM inicijuoja internetinių aplikacijų, skirtų modelių peržiūrai, analizavimui ir koordinavimui planšetiniuose, darbo kompiuteriuose ir mobiliosiose telefonuose kūrimą. Tai padeda efektyviau išnaudoti BIM modelius planiniuose pasitarimuose, užtikrinčiau bendrinti savo idėjas projekto partneriams, bei rasti ir analizuoti klaidas.

OpenBIM tikslas užtikrinti sklandžią informacijos tėkmę tarp skirtingų programų, architektūrinės ir skaičiavimo, konstrukcijų detalizavimo ir ŠVOK. Šis ženklas apima tokius gamintojus kaip: buildingSMART International, kompanijas, įskaitant GRAPHISOFT, Nemetschek Allplan, Nemetschek Vectorworks, Nemetschek Scia taip pat Tekla ir Trimble. Daugiau skaitykite www.openbim.com.

Statybos projekto kompleksinis atlikimas ir statybos proceso valdymas

Diegiame, adaptuojame ir integruojame statybos projekto valdymo, statybos ekonominio įvertinimo, statybos darbų kalendorinio planavimo ir darbų organizavimo, efektyvių konstrukcinių ir technologinių variantų parinkimo kompleksinius sprendimus grafinio informacinio modelia­vimo priemonėmis.