Gian Paolo Bassi: kalbėkime ne apie Pramonė 4.0 revoliuciją, o apie Renesansą

Kovo 20 d. Kaune ketvirtą kartą vyks tarptautinė konferenciją pramonės skaitmeninimo tema „Making Industry 4.0 Real“. Ją organizuoja Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK), Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA bei nacionalinio informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus asociacija INFOBALT.

Pernai analogiškoje konferencijoje pranešimą skaitė „SOLIDWORKS Corporation“ vadovas Gian Paolo Bassi. Jam lankantis Vilniuje, Lietuvos švietimo sistemai buvo padovanota pusketvirto tūkstančio „SOLIDWORKS EDU Edition 2018-2019 Multi-Site Network“ („SOLIDWORKS EDU“) programinės įrangos licencijų mokyklų IT klasėms ir sukurta neribota individuali prieiga mokytojams ir mokiniams. Šį projektą su partneriais įgyvendina UAB „IN RE“, „Dassault Systemes SOLIDWORKS Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje.

Ponas Bassi korporacijai vadovauja nuo 2015 m. sausio. Bolonės universitete 1984 m. jis su aukščiausiu pagyrimu baigė mechaninės inžinerijos studijas, yra dirbęs keliose inovacijų bendrovėse, kai kurias jų ir įkūręs, yra įregistravęs kelis patentus. Visa ši patirtis ir nuolatinis „SOLIDWORKS Corporation“ siekis būti pažangos varikliu leidžia ponui Bassi vis stipriau pasireikšti kaip pramonės srities vizionieriui.

Lankydamasis VGTU Kūrybiškumo ir menų centre „Linkmenų fabrikas“, ponas Bassi pasidalijo savo įžvalgomis, kurias čia ir pateikiame.

Inovacijų vertė matuojama vartotojo potyriais

Vietos, kaip ši („LinkMenų fabrikas“) yra geriausias pavyzdys tų pokyčių, kurie vyksta pastaruoju metu. Taip yra todėl, kad mes einame nuo ekonomikos, pagrįstos masine produkcija, į tą, kuri siekia maksimaliai prisitaikyti prie vartotojo.

Prisiminkime, kad visos trys pirmosios pramonės revoliucijos buvo išskirtinai skirtos tam, kad sumažintų masinės produkcijos kaštus. Manau, jog mes pasiekėme šio modelio galimybių ribą. Gamybos kaštų mažinimas jau nebėra tokia neabejotina vertybė. Manau, kad ketvirtoji pramonės revoliucija taip pat keičia mentalitetą ir vartojimo modelį – žmonės jau nepasitenkina vien funkcijomis, jie nori įgyti potyrių.

Jei šiandien perki automobilį, tai perki ne automobilį, o vairavimo potyrį – taip teigia reklama, bet toks pasakymas yra labai teisingas.

Tad dabar vertė jau nebekyla iš gamybos kaštų sumažinimo, ji kyla iš inovacijų, kurios suteikia pirkėjams kuo įspūdingesnių ir įdomesnių naujų, ypač į atskirą vartotoją ir jo poreikius orientuotų potyrių. Tai viena iš naujų krypčių, ir ji susijusi su ketvirtąja pramonės revoliucija tuo, kad Pramonė 4.0, mano nuomone, yra orientuota į tokių socialinių poreikių patenkinimą. Pramonė 4.0 kartais yra klaidingai traktuojama kaip „Pramonės 3.0“ skaitmeninimas. Tai neteisinga. Aš manau, kad tai yra pasikeitimas būdų, kaip tvarkomas verslas ir kaip kuriama vertė.

O vertė yra kuriama tokiose vietose kaip „LinkMenų fabrikas“, nes tokiose vietose gimsta inovacijos. Tai inovacijomis pagrįsta ekonomika, tai visiškai kitais parametrais grįstas vertės kūrimas. Problema su pramonės šakomis yra ta, kad jos gali skaitmenizuoti savo procesus, tačiau aš nemanau, kad vien tik tai joms padėtų sukurti daugiau vertės. Jos privalo ne tik skaitmeninti procesus – juos reikia keisti. Seni procesai su skaitmenizavimo  „injekcija“ neišgelbės jų nuo per pasaulį besiritančios inovacijų bangos.

Kaštų mažinimas nebėra sėkmingo verslo variklis

Kitas aspektas, vertės siekimas per kaštų mažinimą (kas iš esmės sukūrė globalią ekonomiką) gamybos vietose, kur darbo jėga yra itin pigi. Tai jau tapo nebeįdomu. Kaštų mažinimas, kaip vertybė, nebėra toks svarbus kaip anksčiau, tai nebėra esminis sėkmingo verslo rodiklis. Inovacijos yra daug svarbesnės, nauji potyriai, kuriuos gali suteikti nauji produktai, yra daug svarbiau. Nes kaip kitaip paaiškinsime „Apple“ produktų populiarumą, kurie yra brangūs, lyg ir panašūs į daugelį kitų, tačiau  suteikia stipresnių potyrių. Kaip paaiškinti „Starbucks“ fenomeną? Palyginti su kitomis kavinėmis, jie beveik neturi skirtumų, bet potyrių srityje jie išskirtiniai.

Todėl globali ekonomika keisis. Manau, kad iš mažų kaštų ekonomikos vietose, kur pigi darbo jėga, pereinama į žiedinę ekonomiką, kur vietoje pagaminama, tai kas vietoje suvartojama. Globalumą užtikrina gamybos proceso skaitmeninimas – sukurti galima bet kur ir pagaminti galima bet kur. Žiedinė ekonomika įgaus dar daugiau jėgos. Todėl didžiausias pavojus kils šalims, kurios susitelkusios į gamybos kaštus mažinančią gamybą. Pavyzdžiui, dėl to jau yra susirūpinusi Kinija. Todėl vizija „Kinija 2025“ nebėra „Made in China“, o „suprojektuota ir išrasta Kinijoje“ (angl. Designed and Invented in China). Kitu atveju jie neišgyvens. Tas pats galioja Pietų Korėjai. Dabar jie siekia tapti vadinamosios „kūrybinės ekonomikos“ (angl. Creative Economy) dalimi, o kūrybinei ekonomikai vertės suteikia inovacijos, ne gamybos kaštų mažinimas. Pirmų trijų pramonės revoliucijų pagrindas buvo vertės suteikimas per kaštų mažinimą, dabar – per produktus, kurie suteikia vartotojams įdomesnes patirtis. Mano nuomone, tai yra didžiausias pokytis. Tai labiau socialinis pokytis, o ne skaitmeninis.

Išsilavinimo vertė didės

Inovacijos tampa labai svarbios, o švietimas yra puikus jų variklis. Inovacijos gimsta, atsiranda netikėtai, tačiau reikia jas paskatinti, „pasėti sėklas“, ir geriausias tam būdas – per švietimą. Taip pat švietimas svarbus todėl, kad padidintų indėlį, kurį individas gali duoti visuomenei. Fizinis darbas nebebus toks aktualus, nes robotai gali atlikti daugelį darbų. Todėl švietimas bus tai, kas apibrėš ateities darbo jėgą. Ateities darbo jėga bus labai gerai išsilavinusi. Nes žemo išsilavinimo reikalaujanti fizinės jėgos darbai galės būti pakeisti automatizacija. Jei visuomenė nori išgyventi ir klestėti, turi edukuoti savo piliečius. Švietimas tampa verte, vertingesne net už sveikatos apsaugą, nes tai yra pagrindas visuomenei klestėti ir tapti kūrybinės ekonomikos alimi. Ir aš manau, jog tas vyksta ir Lietuvoje. Čia buvau LINPRoje, ir jie labai užsidegę didinti vertę per inovacijas pasinaudojant švietimu.

Dabar laikas, kai šalys nebenori eksportuoti pigios darbo jėgos, visi nori eksportuoti aukštos vertės inovacijas, nori sukurti, labiau nori išrasti nei pagaminti. Šiandien robotai daiktus gali pagaminti bet kur. Tačiau problema yra ta, kad dirbtinis intelektas negali tapti dirbtiniu kūrybiškumu. Tai dar nėra įmanoma. Dirbtinis intelektas yra geras tuo, kad geba mokytis iš ankstesnių pavyzdžių ir pan. Bet galų gale kompiuteriai gali duoti tik atsakymus, ir jei mes nepateiksime jiems gerų klausimų – negausime teisingų atsakymų. Jie beverčiai. Juk Picasso sakydavo – kompiuteriai visiškai nenaudingi, jie tik pateikia atsakymus. Ir manau, kad jis buvo labai teisus.

Ne revoliucija, o Renesansas

Mes savo organizacijoje nekalbame apie industrinę revoliuciją, mes kalbame apie industrinį renesansą. Tarp jų yra fundamentalus skirtumas. Revoliucijos yra suardančios, griaunančios. Revoliucijos nėra labai malonus transformacijos būdas. Daugelis žmonių kažko netenka, pralaimi revoliucijose. Jei kalbame apie skaitmeninę revoliuciją, ji sukėlė didelę atskirtį. Internetas sukūrė naują ekonomiką, bet didelė dalis planetos vis dar yra neprisijungusi prie interneto. Trys revoliucijos sukūrė naują vertę kai kurioms kategorijoms, bet išstūmė arba nuskurdino kitas kategorijas. Renesansas nuo revoliucijos skyrėsi tuo, kad pastatė žmogų į veiksmo centrą – tai matyti mene, tai matyti prekyboje ir kitose srityse. Jis iškėlė vidurinė klasę, gamintojus, išradėjus. Vienas svarbiausių išradimų renesanse buvo masinės spaudos staklių išradimas, nes tai susiję su žinių skleidimu. Tai yra mūsų vizija, ką automatizacija, dirbtinis intelektas turėtų padaryti. Mes nemanome, kad automatizacija turėtų išstumti žmones – ji turėtų sustiprinti žmones išplėtojant ir pagausinant jų žinias. Bent jau tai yra tai, ką mes savo kompanijoje bandome padaryti jau kurį laiką įgalindami dizainerius sukurti beveik bet ką 3D aplinkoje, nes 3D yra universali kalba. Net Leonardo da Vinci piešė 3D, jis nepiešė plokščių vaizdų. Žinoma, popierius tada buvo pagrindinė priemonė, jei jis būtų turėjęs kompiuterį, jis nebūtų dvejojęs ir naudojęs AutoCAD. Kitas dalykas yra daugiadisciplininis kūrimo (design) aspektas. Turime atskiras laboratorijas: elektronikos, mechanikos ir pan., bet nauji kuriami dalykai yra mechatroniniai, turi sujungti į viena kelias skirtingas disciplinas, kad gautum integruotas dizaino koncepcijas.

Globalumo vaisius – dalijimosi ekonomika

Mes susitelkiame į projektavimą, nes mes tuo verčiamės. Todėl mums industrinė revoliucija ar, sakyčiau, industrinis renesansas yra pagrindas inžinierius įgalinti daryti, kurti geresnius sprendimus dėl to, kad automatizacija yra išplėtusi jų žinių lauką. Pavyzdžiui, šiandien yra daug lengviau viską simuliuoti: tu sukuri produktą ir neprivalai eiti pas aeronautikos inžinierių, kad sužinotum, ar jis gali skristi. Ne, užtenka sukurti simuliaciją, kuri suteikia naujas galimybes inžinieriams, tad galima priimti sprendimus daug paprasčiau, greičiau ir lengviau. Technologijos leidžia tas simuliacijas kurti ir taip išsiaiškinti, ar suprojektuotas daiktas gali būti sukurtas, o tada iš tikro gali tą daiktą pagaminti beveik vienu mygtuko paspaudimu – dėl 3D spausdinimo ir kitų technologinių pasikeitimų. Šiandien susirasti kažką, kas tau pagamintų norimą daiktą, yra taip pat lengva, kaip vienu paspaudimu nusipirkti batus ar knygą iš „Amazon“. Tereikia susirasti tinkamą puslapį, kur užtenka įrašyti tai, kas dar nesukurta, ir gali sužinoti, kiek kainuotų pagaminti tą daiktą specialiai tau, kada tai būtų padaryta ir pristatyta iki tavo durų.

Dalijimosi ekonomika yra didelis vykstantis socialinis pokytis. Štai kad ir „Uber“ ar „Airbnb“ – didžiausia pasaulyje transporto kompanija ir didžiausia NT nuomos kompanija, nors patys nieko neturi. Platformų ekonomika yra labai svarbi, suvedanti vartotoją ir paslaugos tiekėją.

Įmonės turi ne tik skaitmeninti savo procesus, bet ir turi ieškoti kitokių kelių savo verslui vystyti. Jų kuriamus produktus vartotojai pirks spręsdami ne pagal kainą, o greičiausiai pagal vertę. Ir įmonėms turi būti svarbu kurti vertę, o ne mažinti kaštus. Vartotojai renkasi išskirtinį jų ypatingų poreikių patenkinimą – jų daiktas yra visiškai vienintelis.

*****

„SOLIDWORKS Corporation“ yra viena pasaulyje pirmaujančių trimačio modeliavimo ir su tuo susijusių skaitmeninių procesų programinės įrangos gamintoja. „SOLIDWORKS“ programos veikia „Microsoft Windows“ aplinkoje. Programas sėkmingai naudoja milijonai vartotojų visame pasaulyje, pradedant individualiais kūrėjais ir baigiant didelėmis korporacijomis iš kuo įvairiausių pramonės sričių.

„SOLIDWORKS Corporation“ įkurta 1993 m. JAV, nuo 1997 m. ją valdo Prancūzijos koncernas „Dassault Systèmes“. Nuo 1981 m. veikiantis „Dassault Systèmes“ per daugelį įsigijimų yra tapęs vienu pagrindinių 3D modeliavimo, 3D simuliacijų ir produkto gyvavimo ciklo (PLM) programinės įrangos tiekėjų pasaulyje.

Foto:  VGTU “LinkMenų fabrikas”

Parašykite komentarą