„Lietuvos paštui“ ar jo patronui Susisiekimo ministerijai tai tėra buvęs „centrinis“ paštas, jų pačių per dešimtmečius smarkiai nugyventas ir tapęs lyg šuniui penkta koja, o savo miestą mylintiems žmonėms tai buvo ir išliks Klaipėdos karališkasis paštas, menantis Prūsijos laikus. Sunku net įsivaizduoti, ką miesto valdžia ir miestelėnai turėjo jausti per pašto rūmų atidarymo iškilmes 1893 m. rudenį, jei šis gana suvargęs pastatas žavi iki šiol, praėjus daugiau kaip 126 metams.
Pernai rudenį „Lietuvos paštui” sustabdžius pastato aukcioną, Klaipėdos miesto savivaldybė oficialiai išreiškė ketinimus jį įsigyti. Tokį siekį smarkiai remia aktyvioji miesto bendruomenės dalis, prisidedanti ne tik idėjomis, bet ir darbais.
Žinomas Klaipėdos architektas Romas Gailius gerai išmano, kokiomis priemonėmis galima greičiausiai pasiekti norimo rezultato. Kadangi jau seniai jis kalba apie miesto skaitmeninį modelį, ėmėsi iniciatyvos, kad būtų sukurtas pašto pastato fotogrametrinis realybės modelis. Tam jis kreipėsi pagalbos į kolegas vilniečius iš inovacijų bendrovės “IN RE” ir jų partnerius DroneTeam.lt.
Ši komanda, be kita ko, dar 2017 m. yra sukūrusi Panevėžio miesto skaitmeninį 3D modelį, kuris miesto administracijai padeda tobulinti ir valdyti miesto infrastruktūrą, į tai aktyviau įtraukia gyventojus ir spartina inovacijas.
UAB „IN RE“ projektų vystymo direktorius dr. Arūnas Urbšys sako, kad Klaipėdos karališkojo pašto 3D modeliui sukurti buvo fotografuojama skaitmenine kamera nuo žemės (282 nuotraukos) ir naudotas dronas su realaus laiko tikslaus GPS pozicionavimo technologija RTK (785 nuotraukos). Fotografavimo darbai užtruko apie porą valandų, o modelį generuoti prireikė maždaug poros dienų, tam naudojant „Bentley Systems“ fotogrametrinių realybės modelių kūrimo programa „ContextCapture“. Pašto pastatų komplekso 3D modelis apima apie 3000 kv.m. (~0,30 ha).
“Suprasdami modelio paskirtį, stengėmės sukurti jį itin tiksliai – pasiekėme labai aukštą 1,6 mm – 0,9 cm detalumą”, – pažymi A.Urbšys.
“Tai toli gražu dar nebaigtas darbas, ko reikėtų renovacijos darbams organizuoti, tai tik pradžia, bet jau dabar jis yra unikalus informacijos šaltinis. Interneto naršyklėje galima vizualiai vertinti bet kurią pastato vietą nuo žemės iki kraigo, vertinti medžiagas, detalių geometriją, būklę, visus suirimus ir koroziją”, – sako R. Gailius.
Pirminė diagnozė
Dirbdamas su pašto 3D modeliu, architektas R. Gailius vieną po kitos įvardija kuo įvairiausias pastato elementų problemas.
“Štai šiaurinio fasado frontono virš pagrindinio įėjimo pietinė pusė. Situaciją įvardinčiau kaip gana pavojingą, nes pietinės šio frontono pusės mūras labai pažeistas. Inkarinė templė tvirtinta viename mūro taške, o viso frontono mūras gana smarkiai suiręs. Prie didesnio vėjo gūsio ar kokio sūkurio ši vieta gali ištrūkti ir su visu mūro gabalu nugarmėti žemėn. Visiškai neaiški ir templės kito tvirtinimo galo būklė, nes tvirtinta buvo prie stogo medinių konstrukcijų, o kokia tų konstrukcijų būklė dabar ar kokia ji bus ilgesnį laiką neprižiūrint pastato?”, – svarsto R. Gailius.
“Kas dedasi tarnybinėse patalpose su inžinerija, stogo, perdangų konstrukcijomis, vidaus inžinerinėmis sistemomis, galima tik spėlioti. Tikslinga būtų nuskenuoti ir visą pastato vidų. Sujungus išorės modelį su vidaus modeliu, turėtume vieną komplekso erdvinį modelį – visą informaciją ir ateičiai, ir tolimesniam darbui pastatą pritaikant ir renovuojant”, – sako architektas.
Arūnas Urbšys sako, kad norint įvertinti stogo konstrukcijų būklę ir iš vidaus, reikėtų atlikti lazerinį skenavimą pastato – fotogrametriniam metodui ten pritrūktų apšvietimo. Atlikus visų pastato patalpų skenavimą ir sukūrus pilnavertį pastato 3D modelį, ateityje būtų galima lengviau apsispręsti dėl visų patalpų renovacijos ir jų panaudojimo.
Architekto R. Gailiaus komentaras apie šį vakarinio/pietinio pagrindinio bokšto fasado fragmentą: “Situacija itin liūdna. Pažeistos, greičiausiai supuvo, stogelio medinės konstrukcijos, stogo danga (čerpės) įlūžo. Aišku, kad teks keisti visas keturias puses aplink bokštą. Matyt, buvo padaryta ir klaida – nuo šlaitinių stogų neįrengtas lietaus surinkimas, tad per nedideles stogo konsoles vėjas lietų spausdavo prie sienos ir dalis lietaus vandens per sieną patekdavo į vidų. Todėl suiro ir apatinis bokšto mūras, dekoratyvinė ornamentika. Mūras sluoksniais atskyla, ir šis procesas ypač kelia nerimą”.
2006 m. pašto rūmų 42 m aukščio bokšte įrengtas karilionas, kuris savo skambesiu savaitgaliais vis dar džiugina miestą. Tačiau kiek tai tęsis, pastato būklei akivaizdžiai blogėjant?
Vienas Klaipėdos įžymybes pristatančių tinklalapių uostas.info rašo, kad pašto kompleksą sudaro 3 statiniai: centre – dviejų aukštų su mansardomis pašto įstaiga, abipus jos du vienaaukščiai pastatėliai – viename jų buvę sandėliai ir arklidė, o kitas skirtas karietoms laikyti. Statiniai pastatyti iš raudonų klinkerinių plytų, žalios spalvos glazūra dengtos keraminės detalės puošia cokolių karnizus, frontonų ir tvoros stulpų viršūnės. Ansamblyje pastebimos trijų stilių apraiškos, bet vyraujanti yra neogotika: aukšti ažūriniai ir laiptuoti su smailiaarkėmis angomis ir nišomis frontonai, trilapiai, keturlapiai dekoratyviniai elementai. Puošnios pašto išorinės durys – drožinėtos, papuoštos dekoratyvinėmis metalinėmis grotelėmis. Simetriškai išdėstytus pastatus (klasicizmo įtaka) jungia puošni metalinė tvora su mūriniais stulpais. Puošnus pašto salės interjeras.
3D modelio reikia visam miestui
Naršydamas pašto 3D modelyje, architektas R. Gailius nesustoja vardijęs aiškiai matomas problemas. Pasak jo, skubiai reikia stabilizuoti pastato būklę ir kuo greičiau imtis komplekso išorės tvarkymo darbų.
Tačiau jis nuo seno į Klaipėdos reikalus žvelgia plačiau – ir kaip miesto patriotas, ir kaip savo srities specialistas.
“Tinkamas skaitmeninis miesto modelis, reprezentacinių miesto pastatų modeliai ženkliai paspartintų, atpigintų ir paskatintų įvarius procesus. Taip dirbant būtų fiksuojamas miestas, esama miesto turto būklė istorinei atminčiai, ir ši informacija būtų lengvai prieinama visiems. Ypač tai aktualu ateinant 5G ryšio technologijoms”, – sako architektas.
Vasario 27 d. Klaipėdos miesto taryba patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės 2020–2022 m. strateginį veiklos planą. Viena vertus, jame tarp investicinių projektų neminimas pašto pastato gelbėjimas, ir tai suprantama, kadangi šis reikalas miestui visai naujas.
Tačiau tame plane be kita ko numatoma 2021–2022 m. sukurti miesto 3D realybės modelį. Anot dokumento, jo pagalba bus patikrinami projektiniai sprendiniai, įvertinama objekto vizualinė įtaka aplinkai, leidžianti greičiau informuoti gyventojus ir investuotojus. Ypač tikslus ortofotografinis žemėlapis leis tiksliai įvertinti esamą situaciją, atlikti patikrą, skaičiavimus, priimti sprendimus. Sukurtas miesto realybės modelis bus integruotas į Klaipėdos miesto viešai prieinamą žemėlapį.
Pasiekusi tokį tikslą, Klaipėda greičiausiai taptų trečiu Lietuvos miestu po Panevėžio ir Vilniaus, turinčiu miesto 3D modelį.
Klaipėdos karališkojo pašto 3D modelis: