Plienas, apskritai metalai, kuo įvairiausios jų konstrukcijos – neabejotinai viena mėgstamiausių tiltų projektuotojo Domo Čėsnos profesinių pokalbių temų. Sutikęs savęs vertą specialistą, jis iškvos viską, pradedant tiekimo grandine ir baigiant žmogiškųjų resursų sąnaudomis, kad galutinis gaminys laiku atsidurtų ten, kur numatė projektuotojas, o kaštai būtų kuo mažesni.
Taip atsitiko ir per pastarąjį konkursą „Lietuvos BIM projektai“, kai Vilniaus miesto tarybos salėje birželio pabaigoje – ne per vaizdo konferenciją, o pagaliau gyvai ir be kaukių! – buvo pristatomi geriausieji pastaraisiais metais skaitmeninėje aplinkoje sukurti projektai.
“TEC Infrastructure” įmonės Tiltų skyriaus vadovas Domas Čėsna kartu su partneriais pristatė viaduko per geležinkelį Mažeikiuose projektą, kuris pelnė susisiekimo infrastruktūros laimėjimą jau tradiciniu tapusiame VšĮ „Skaitmeninė statyba“ ir Lietuvos statybininkų asociacijos konkurse. Vilniaus miesto tarybos salėje vykusio renginio dalyviai džiaugėsi gyvu bendravimu pasibaigus griežto karantino laikotarpiui ir tapo įdomaus dviejų aukšto lygio profesionalų – D. Čėsnos ir “Projektai ir Co” įmonės direktorius Tomo Gudaičio – pokalbio apie metalo konstrukcijas liudininkais.
Mažeikių „turbožiedas“
Jei toks viadukas kaip dabar Mažeikiuose būtų statomas kuriame nors iš didžiųjų Lietuvos miestų, tai jis neabejotinai sulauktų daug daugiau dėmesio nei dabar – tiek dėl savo dydžio, tiek ir dėl projekto sudėtingumo bei jame pritaikytų inovatyvių sprendimų, įskaitant bendrosios duomenų aplinkos panaudojimą. Neabejotina, kad šis projektas “TEC Infrastructure” įmonei taps labai gera vizitine kortele tarptautinėje infrastruktūros rinkoje.
Mažeikiuose geležinkelis labai svarbus dėl naftos perdirbimo gamyklos, traukinių eismas intensyvus. Miestas nuo seno turi dvi vieno lygio pervažas, tad geležinkelio sąstatai miestą dažnai paralyžiuoja. Vieną pervažą rekonstravus į dviejų lygių, ši miesto problema bus panaikinta.
436 metrų ilgio viadukas kyla Algirdo gatvėje, jam pastatyti panaudota 4800 m3 betono, 440 t plieno, 520 polių. Bendras kiekvienos paskirties inžinerinių tinklų ilgis – 3124 m. Pasikeis visa šios vietos infrastruktūra: bus rekonstruota esama keturšalė sankryža, Algirdo ir Gamyklos gatvių sankryžoje įrengiant turbožiedą.
Viadukas turi būti užbaigtas šiemet. Užsakovai – Lietuvos automobilių kelių direkcija ir Mažeikių rajono savivaldybė. Rangos darbus atlieka Latvijos statybų įmonė „LNK Industries“ su bendrove „Eurovia Lietuva“.
Per BIM įrankius ir 3D elementų biblioteką …
“TEC Infrastructure” komanda BIM aplinkoje rengė viaduko techninį ir darbo projektus. BIM įrankius su objektų parametrizavimu įmonė naudoja maždaug penkerius metus.
“Bet ir dabar ne visada naudojame 3D ar BIM. Visada sveriame, ar reikia 3D ar BIM – tai ir žmogiškieji resursai ir ar bus naudojamos skaitmeninės technologijos gamyboje, ar bus vykdoma objekto modelio kontrolė statybos metu. Tačiau visos metalo konstrukcijos iš karto projektuojamos 3D”, – sako D. Čėsna.
Pasak jo, projektuodami tiltus „TEC Infrastructure“ inžinieriai “istoriškai naudoja “Bentley” programinę įrangą – pirmoji buvo “MicroStation PowerDraft” dar 2D brėžiniams kurti, dabar turime „ProStructures“, „OpenBridge Modeler“ ir „ContextCapture“.
Alekso Jauniaus nuotr.
„TEC Infrastructure” nėra didžiausias “Bentley” programinių produktų naudotojas Lietuvoje, tačiau be abejonės juos naudoja efektyviausiai”, – sako dr. Arūnas Urbšys, UAB „IN RE“ projektų vystymo direktorius.
Vilniuje veikianti inovacijų bendrovė „IN RE“ nuo 1997 metų yra oficiali „Bentley Systems” atstovė Baltijos šalyse, turinti „Bentley Gold Channel Partner“ ir autorizuoto mokymo centro „Bentley Institute“ Lietuvoje statusą. Globaliai veikianti amerikiečių bendrovė „Bentley Systems“ teikia kompleksinius programinius sprendimus infrastruktūrai kurti ir aptarnauti.
D. Čėsna išsamiai apibūdina kiekvieno programinio paketo pritaikomumą, privalumus ir trūkumus, kurie greičiau yra subjektyvūs ir kuriuos lemia tai, kiek patys projektuotojai konkrečią programą jau yra pasikinkę į kasdienį darbą.
Jis sako: „OpenBridge Modeler“ skirtas „makro“ projektavimui – tiltą „sumesti“ į kelią, o jo pagrindinis privalumas yra tas, kad jis iš karto duoda kiekius. Dalyvavome viename konkurse, kur buvo labai daug kelio ir labai daug statinių, sugaišome daug laiko, nes dar nesame iki galo įvaldę „OpenBridge Modeler“. Rudenį jau būsime pasirengę ir lauksime tinkamo projekto“.
Be to, „OpenBridge Modeler“ turi nuolat didėjančią BIM elementų biblioteką.
“Objektai skiriasi, bet yra ir panašumų. Turėjome tris skirtingus tiltų projektus vienu metu. Ėmėmės optimizacijos, su projektais dirbome ne vertikaliai, o horizontaliai. Sugrupavome elementus iš visų projektų, tuo smarkiai sutaupėme laiko. Taip kaupiasi elementų biblioteka, juos lengva modifikuoti. Kol kas bibliotekos modelių pritaikomumas yra gal penktadalis, tačiau daugėjant modelių, pritaikomumas didės”, – sako Domas Čėsna. Net ir labai panašiame tilte yra daug skirtingų gaminių, kurie turi būti individualiai adaptuojami priklausomai nuo armatūros ir kitų elementų išdėstymo vienas kito atžvilgiu.
Kai dėl kito tiltininkams svarbaus įrankio „ProStructures“, kuris 3D modelyje betoną sulieja su metalu, TEC konstruktoriams problemų nekyla, tačiau nuo sausio 1 d. teks pereiti prie naujesnės versijos „ProStructures CONNECT Edition“, ir teks kompensuoti dėl karantino prarastą laiką.
Pandemijos sukelti veiklos apribojimai kol kas neleido tinkamai pasinaudoti ir „Bentley Systems“ fotogrametrinių realybės modelių kūrimo programa „ContextCapture“. Tačiau, kaip sako D. Čėsna, “pamatėme gerų dalykų, atlikome daug tęstinių darbų, dalyvavome mokymuose, ieškojome, kokia kokybė mus tenkina. Dabar tereikia iki galo įvesti programinį paketą į savo gyvenimo kasdienybę.“
Rangos darbus Mažeikių viaduko statyboje atlieka Latvijos statybų įmonė „LNK Industries“, be kita ko, turinti didelius metalo apdirbimo gamybinius pajėgumus.
Matydamas latvių potencialą, D. Čėsna nuvyko į Rygą, ir anot jo, užteko dviejų kavos puodukų, kad įgyvendinant šį projektą būtų susitarta dirbti viename modelyje arba bendrojoje duomenų aplinkoje įgyvendinant šį projektą.
Buvo pasiūlyta prisijungti ir užsakovams, kad realiu laiku matytų, kaip įgyvendinamas projektas, bet… Prie viešojo sektoriaus užsakovų dar teks stabtelėti.
Bendroji duomenų aplinka (angl. Common Data Environment, CDE) yra vienintelis patikimas projekto informacijos šaltinis, skirtas valdomo proceso būdu kaupti, tvarkyti visus aktualius, patvirtintus projekto duomenis surenkant juos konsoliduotu būdu iš paslaugų tiekimo grandinės ir paskirstant juos tarp visų projekto komandų. Nors šiuo atveju tai nebuvo naudojama, Bentley Systems“ siūlo vieną pajėgiausių ir populiariausių pasaulyje inžinerinės informacijos duomenų ir procesų valdymo sistemų „ProjectWise“. Ji naudojama kuriant „Rail Baltica“ geležinkelio tiesimo projekto bendrąją duomenų aplinką.
SOLIDWORKS ant CDE lėkštelės
Mažeikių viaduko metalo elementų – tiek pasikartojančių, tiek kintančių – nesuskaičiuojama daugybė. Jiems sukurti ir visai informacijai apie juos suvaldyti nebepakanka statybos sektoriuje naudojamų programų, reikia specializuotų inžinerinės pramonės naudojamų parametrinio modeliavimo instrumentų.
Tokia programa yra SOLIDWORKS.
Kalbai pasisukus apie metalą, Domas vėl „užsiveda“: „SOLIDWORKS reikia 100 proc. tada, kai projektuoji metalo konstrukcijas. Geresnės programos metalui kaip SOLIDWORKS aš nesu radęs. Lakštiniui plienui modeliuoti tai yra programa Nr. 1. Ją papildo daug nemokamų įskiepių, kartais egzotinių. Jie sutaupo laiko. Buvo atvejis, kai su reikiamu SOLIDWORKS įskiepiu darbą padarėme per 4 val. vietoj vos ne savaitės. SOLIDWORKS idealiai iškloja dviejų plokštumų geometriją. To šiandien nesugeba padaryti jokia kita programa.”
Ir dar prideda – lyg ir apgailestaudamas, kad, anot jo, SOLIDWORKS “didžiausias privalumas – surinkimo simuliavimas, tačiau mums kol kas to nereikia.”
“SOLIDWORKS Corporation“ įkurta 1993 m. JAV, nuo 1997 m. ją valdo Prancūzijos koncernas „Dassault Systèmes“. Jis per daugelį įsigijimų yra tapęs vienu pagrindinių 3D modeliavimo, 3D simuliacijų ir produkto gyvavimo ciklo (PLM) programinės įrangos tiekėjų pasaulyje. Bendrovė „IN RE“ yra „Dassault Systemes SOLIDWORKS Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje.
Mažeikių viadukas toli gražu ne pirmas projektas, kai subrangovas iš TEC gauna SOLIDWORKS aplinkoje sukurtus gaminių 3D modelius, tačiau pirmas kartas, kai tai daroma naudojant CDE. Būtent per CDE latviai galėjo sklandžiai, laiku ir turbūt sutapydami nervų bei kaštų įvykdyti Mažeikių užsakymą.
Kassavaitinis programų sijojimas
Penktadieniais “TEC Infrastructure” Tiltų skyriaus žmonės sijoja ir brandina projektuotojo darbui tinkamas/netinkamas programas.
“Pasižiūri, kiek kainuoja programa, kur jos atsiperkamumo taškas. Apsiskaičiuoji savo atsiperkamumo tašką, jis dažniausiai nesutampa su programos tiekėjo tašku. Tada darome analizę, kuo tu gali būti patrauklesnis užsakovui prieš kitus rinkos dalyvius. Kaip dar jam sukurti didesnę pridėtinę vertę? Kur pačiam gali kilti problemų ir kaip jų išvengti?”, – pasakoja D. Čėsna.
Anot jo, “programos įvedimas į įmonės apyvartą, kad ji visiškai veiktų, realiai trunka 3 metus. To pagreitinti nepadės jokie mokymai – jie tik palengvins tavo kelią. Viską lemia praktika, praktika ir tik juoda praktika”,
Penktadienis skyriuje skirtas programiniams paketams tobulinti – “kiekvienas darbuotojas pasidaro planą, ką darys, kas yra pamatuojamas rezultatas, ką toliau darysim, jei netiks.”
Atėjus laikui, Domas Čėsna, savo skyriui vadovaujantis 4 metai, o TEC iš viso dirbantis 14 metų, priima sprendimą – tinka ar netinka, ką darom toliau.
Netiko, pavyzdžiui, Vokietijoje labai populiari „Nemetschek Allplan“ programa: „Darėme tiltą Krekenavoje, gal 60 metrų – viskas labai gerai veikia, geras rezultatas, tačiau nebuvo atsiperkamumo. Nusipirkome, bet palaikymo neperkame, nes matome, kad Lietuvos rinka šiam programiniam paketui nėra pasiruošusi. Nėra kritinės masės žmonių, kurie ją naudotų.”
Transporto infrastruktūros eksploatavimo laukia didžiuliai iššūkiai
“Užsakovas nėra įsitraukęs į skaitmenizavimo procesą”, – apibendrina D. Čėsna.
Anot jo, “inžinerinis neraštingumas yra pasiekęs tokią ribą, kad labiau jau nėra kur kristi. Net negali būti blogiau. Sudaromos techninės užduotys – atrodo gerai, ant firminio blanko, pacituota keletas standartų, parašyta, ką padaryti, bet inžineriškai tam tikros problemos taip nesprendžiamos. Neįvertinama realiai įvykusių konkursų praktika, analoginių statinių projektavimo ir statybos problemos. Įvertinama projektavimas ir statyba, bet neįvertinama eksploatavimas ir priežiūra”.
“Žvelgiant toliau į ateitį – kas bus po 15-20 metų Lietuvoje su infrastruktūra? Lietuvos inžineriniame pasaulyje bus labai liūdna padėtis, nes pritrūks žmogiškųjų išteklių, dirbančių eksploatacijoje ir gebančių valdyti informacijos visumą bei siekiančių procesų tobulinimo. Pavyzdžiui, Lietuva pasistatys “Rail Baltica”. Objektas milžiniškas – o kas jį prižiūrės? Jau dabar padėtis su infrastuktūros statinių priežiūra kritinė dėl žmogiškųjų išteklių pakankamo neturėjimo ir nediegimo skaitmeninių technologijų. Neugdant specialistų ir nediegiant skaitmeninimo, ištiks krachas”, – sako 37 metų inžinierius.
Tokį savo pilietinį nusiteikimą ir profesines žinias jis paskaitose perduoda ir savo Alma mater VGTU studentams.